Katės sušildymas namuose

Katės žiemą miega daug daugiau, stengiasi įsipatoginti ant radiatoriaus arba pasislėpti po patalais. Katei tinkamiausia oro temperatūra yra 20 – 25 laipsniai. Sfinksai ir katės, neturinčios pavilnės, yra jautresnės šalčiui ir šaltam vėjui lyginant su katėmis, turinčiomis tankią pavilnę kaip, pavyzdžiui, Kurilų Bobteilai. Net jeigu katė ir neis į lauką per šalčius, ji vis tiek gali sušalti. Ar katei šalta, parodys drebulys, šaltos letenos, kurias katinas gali stengtis paslėpti po savimi. Ilgaplaukes kates reikia tinkamai prižiūrėti ir neleisti kailiui susivelti, jog katė neprarastų šilumos. Šąlančioms katėms, rekomenduojama net įsigyti specialius drabužius, skirtus naminiams gyvūnams.

Kačių maitinimo ypatumai žiemą

Maitinant kates žiemą svarbu laikytis šių taisyklių:

• maitinkite katę dažniau, tačiau mažomis porcijomis;
• padidinkite paros kalorijų skaičių, nes kūnui šildyti reikia papildomos energijos;
• stenkitės neperšerti katės;
• stenkitės, kad maistas dubenėlyje būtų šiltas arba kambario temperatūros;
• stebėkite, kad maistas būtų subalansuotas: žiemą katei ypač svarbu gauti visus vitaminus ir
  mineralus.

Pasivaikščiojimai žiemos metu

Katė, kuri reguliariai ir ilgai vaikščiojanti lauke bus pakankamai užsigrūdinusi ir turės reikalingų įgūdžių, kad nesušaltų. Tankus kailis neleis katei sušalti net ir esant minusiniai temperatūrai. Žinoma, kačiukų ir neužsigrūdinusių kačių nerekomenduojama žiemą esant šalčiui vesti pirmiems pasivaikščiojimui – gyvūnas gali peršalti ir patirti nereikalingo streso. Jeigu katė atsirado pas jus šiltuoju metų laiku, ir jus nusprendėte, kad katė eis pasivaikščioti, negaiškite laiko – leiskite katei priprasti prie natūralaus aplinkos temperatūros mažėjimo, reguliariai išleiskite ją pasivaikščioti. Tokiu atveju šalčiai nesukels jai nereikalingo šoko. Jeigu katė pas jus atsirado žiemos metu, nerizikuokite jos sveikata – palaukite pavasario šilumos ir tada pratinkite ją prie pasivaikščiojimų.

Kačių letenų apsauga

Pastaruoju metu didžiausia miestuose problema tapo gyvūnų letenų apsauga nuo cheminių reagentų, kuriais dosniai barstomi kelkraščiai ir keliai. Jie graužia švelnią kačių letenų odą, sukelia net nudegimus. Siekiant išvengti traumų, rekomenduojama prieš einant pasivaikščioti letenas padengti priemonėmis, kurios sudaro apsauginį sluoksnį ant odos. Priemonė naudojama prieš kiekvieną pasivaikščiojimą, padengiant letenų pagalvėlių ir pirštų odą. Katei grįžus namo, letenas reikia išplauti šiltu vandeniu ir
nusausinti rankšluosčiu.

Kaip padėti nušalusiai katei

Jeigu jūsų katė lauke sušlapo, arba dar blogiau, nušalo, būtina suteikti skubią pagalbą. Pirmiausia, katę reikia išdžiovinti rankšluosčiais, kurie gerai sugeria drėgmę, arba fenu, jeigu katė jo nebijo. Taip pat reikia apžiūrėti ar kas nušalo. Dažniausiai nušąla ausų galiukai, uodega ir letenos. Nušalusi oda bus šalta, nejautri, oda blyški. Vėliau oda parausta, patinsta, vystosi uždegimas. Lengvai sušalusią katę reikia palaipsniui sušildyti, įsupti į antklodę arba padaryti sausą šildantį kompresą. Kompresas daromas iš storo vatos sluoksnio, kuris apvyniojamas keliais sterilios marlės sluoksniais. Kompresas užtvirtinamas bintu. Esant rimtesniam nušalimui, ant odos atsiranda pūslės ir drėgnos žaizdos, katė gali tapti vangi, o kūno temperatūra sumažėti. Tokiu atveju reikia skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką, kur bus suteikta tinkama pagalba.

Nepamirškite, kad žiemos metu šalta ne tik Jums, bet ir Jūsų augintiniams, todėl tinkamai pasiruoškite ir
pasirūpinkite jais. Neverskite katės eiti į lauką, jeigu ji to nenori, katės yra protingi gyvūnai ir dažniausiai
patys jaučia ko joms labiausiai reikia.

The post Katės priežiūra žiemos metu appeared first on Kurilubobteilai.lt - Sigurbob.

Todėl šeimininkai turi pasirūpinti, kad jų katėms, gyvenančioms tarp keturių sienų netruktų lakstymo, mankštos ir džiaugsmingo laiko praleidimo. Nuo mažų dienų jūs turėtumėte sudominti savo kačiuką judėjimu ir skatinti jį žaisti, jog jam tai taptų įpročiu. Tokiu būdu jūsų katė bus linksmesnė ir sveikesnė.

Kai kurias kates galima priversti šokinėti ir lankstyti naudojant žaislus, o kitas veisles, pavyzdžiui, Kurilų Bobteilus puikiai galima išvesti pasivaikščioti vedant už pavadėlio. Taip pat, skaitykite: Kaip pripratinti katiną prie pavadėlio?

Nagučių galandimas

Draskykles, įsigyti yra tiesiog būtina, jei norite išlaikyti sveikus baldų apmušalus, kilimus ir užuolaidas, kurie ir tampa pirmomis nuobodžiaujančių kačių aukomis.

Paprasčiausia draskykle, skirta galąsti nagus, yra stulpas apmuštas medžiaga ir pastatytas vertikaliai. Jis gali būti įvairių formų, būti daugiaaukštis, kas leis katei įsivaizduoti, kad ji ropščiasi medžiu. Visas šių draskyklių tikslas yra tiesiog nukreipti katės dėmesį nuo jūsų namų turto. Žinoma, tokį draskyklės stulpą galima pasidaryti ir pačiam. Jeigu jūs gerai pažįstate savo katę, ši konstrukcija jums išeis netgi geresnė, negu pirktinė.

Įtaisai gimnastikai

Pačiu paprasčiausiu daiktu, skirtu daryti mankštą katėms, gali tapti tuščia dėžė, kurią galima gauti bet kokioje parduotuvėje. Atiduokite šią dėžę savo katei ir ji greitai taps jos mėgstamiausiu žaislu. Katė į ją įlips ir išlips, medžios šios dėžės šešėlį ir tiesiog džiaugsis nauju radiniu.

Tam, jog šį žaidimą padarytumėte dar įdomesniu, padarykite dėžės sienelėje skylutę pro, kurią katė vos vos sugebėtų įlįsti į dėžės vidų, o viršų uždarykite ir stebėkite, kaip jūsų katė tyrinės šį įėjimą. Galite į vidų įmesti skanėstą, jog paskatintumėte katę tyrinėti.

Žaislai

Vienas iš geriausių dalykų, ką galite padaryti savo katei tai tiesiog su ja žaisti ir leisti laiką kartu. Žaidimai padeda stiprinti katės sveikatą, o taip pat ir stiprina jūsų ryšį. Tai gali netgi padėti šiek tiek pagerinti ir Jūsų sveikatą, nes prisiversite ir patys pajudėti kiek daugiau. Visos katės mėgsta žaisti, todėl motyvuoti jas žaidimams nebus labai sudėtinga, žaidimo metu pažadinami augintinio medžioklės instinktai. Kamuoliukai, žaislinės pelės, maišeliai, suteiks daug džiaugsmo Jūsų katei; jie nereikalauja didelių išlaidų, juos lengva nusipirkti arba pasidaryti pačiam. Paeksperimentuokite su įvairių spalvų ir formų daiktais ir stebėkite, kas labiausiai patinka jūsų katei. Žaislai padarys jūsų katės gyvenimą džiaugsmingesniu, suteiks jai gerą formą ir sveikatą.

Iš tiesų, svarbiausia leiskite laiką su savo kate, jog ji nors truputi pabėgiotų ar pašokinėtų. Būkite kūrybingais! Galite net padėti ėdalo ant laiptų ir nustebsite, kaip noriai laipios Jūsų katė žinodama, kad už tai gaus skanų gabaliuką. Pagalvokite, ar tikrai nėra galimybės leisti katei patyrinėti tą puikų lauko pasaulį. Jei truputėlį padėtumėte savo naminiai katei, ji būtų tokia pat patenkinta ir sveika, kaip ir einanti į lauką katė, be to, nenuobodžiautų.

The post Mankšta katėms, gyvenančioms namuose appeared first on Kurilubobteilai.lt - Sigurbob.

Didėlis noras turėti augintinį ir juo rūpintis dažniausiai tęsiasi iki 10 – 12-os metų amžiaus. Vyresni vaikai suformuoja stipresnius ryšius su kitais vaikais, atranda patinkančių hobių, pradeda reikštis jo asmeninės ambicijos, tad susidomėjimas gyvūnėliais neretai sumažėja. Į tai privaloma atsižvelgti prieš įsigyjant augintinį.

Kaip išsirinkti augintinį šeimai su vaikais?

Tinkamas gyvūnėlis suteiks daug džiaugsmo, o neapgalvotas ir skubotas sprendimas, dažniausiai sukelia nemažai rūpesčio. Dalinamės į ką reikėtų atsižvelgti:

• Amžius. Vaikai 4-5-erių metų su tėvų priežiūra sugebės pasirūpinti vėžliu, keliais metais vyresni jau galės pasirūpinti ir kate. Dideliu ir egzotiškesniu, ypatingos priežiūros reikalaujantį gyvūną sugebės auginti tik paauglys.
• Charakteris ir augintinio veislė. Puikiai pažįstate savo vaiką, todėl rinkdamiesi augintinį, pasidomėkite jo veislei būdingais bruožais, įvertinkite ar augintinis tiks jūsų vaiko charakteriui.
• Noras. Pasikalbėkite, kokio gyvūno ir kodėl nori vaikas. Paaiškinkite augintinių skirtumus, poreikius, padiskutuokite, kokia priežiūra jiems reikalinga. 

Ką turėti omenyje renkantis gyvūną šeimai?

Renkantis gyvūną, vaiko norai yra svarbu, tačiau tai yra antraeilis dalykas. Didžioji atsakomybės dalis ir tikrasis šeimininkas būsite Jūs. Vaikai, žinoma, gali pašerti savo katę ir netgi ir turėtų, tačiau maistą pirksite Jūs, ir katei susirgus ją pas veterinarą vešite Jūs. Rinkdamiesi katę išnagrinėkite jos veislės unikalius poreikius, turėkite omenyje Jūsų namų dydį, savo patirtį, gyvenimo būdą, finansinę padėtį, kas rūpinsis katinu per Jūsų atostogas ar jums susirgus. Katinai gyvena 10 – 15 metų, tad apgalvokite ir savo ateities planus. Renkantis katę auginant vaiką, galite pasitarkite ir su felinologais – jie rekomenduos lipšnesnių, labiau vaikus mylinčių kačių veislę. Kurilų Bobteilai yra viena iš tų veislių, kuri labai myli vaikus. Skaitykite daugiau: Kaip pasiruošti naujam augintiniui?

Taisyklės vaikams auginant katę

Prieš įsigyjant katinėli, pamokykite savo vaikus, kaip elgtis su naujuoju šeimos nariu. Šias taisykles galite net atsispausdinti ir pakabinti matomoje vietoje, kad vaikai visada jų laikytųsi. Vaikų elgesio taisyklės auginant katę:

• Paaiškinkite, kad negalima tampyti su savimi katino kaip žaislo, demonstruoti kiemo draugams. Neretai suaugusieji į tokį tampymą reaguoja taip , jog tai labai mielai atrodo, bet toks nešiojimas sukelia augintiniui nemažai streso. 
•  Neleiskite vaikams trukdyti katinėlio poilsio, drumsti ramybę, nuolat glostyti ir niurkyti. Pamokykite, kad negalima liesti katinėlio jo guolyje, jog tai yra jo saugi zona, kurioje jis gali pabūti vienas. Taip pat, kaip ir vaikučiai nemėgsta būti žadinami taip nereikia žadinti ir katinėlio.
• Jokiu būdu neleiskite vaikams liesti bei neštis į namus gatves, nepažįstamas, sergančias kates.
• Nuo mažų dienų paaiškinkite, kad augintiniai jaučia skausmą ir drauskite žiauriai elgtis su gyvūnu, draskyti jo kailį, tampyti už uodegos.
• Neleiskite vaikui eiti prie katės maisto ir žaislų, nes vaikai turi įprotį kišti viską į burną. Neleiskite katei laižyti mažylio veido, rankų. Pažaidę su kate vaikai turi išmokti plautis rankas po tekančiu vandeniu.
• Katės tualeto dėžė turi būti ten, kur mažieji patys neprieis. Dažniausiai žmonės renkasi vonios arba tualeto kambariuose padaryti mažas atskiras dureles katei, jog ji netrukdoma galėtų naudotis priėjimu prie dėžės. Drauskite vaikams žaisti su katės kraiku. Atidžiai prižiūrėkite katės tualeto dėželę, ją nuolat išvalykite.
• Neleiskite trikdyti katės, kai ši tuštinasi arba ėda. 

Vaikų išbandymas prieš įsigyjant augintinį

Vaikai dažniausiai neįsivaizduoja, kad katinėliams reikia priežiūros, dauguma mato tik smagiąją augintinio pusę: žaidimus, mylavimąsi, bendravimą. Jog patikrintumėte kaip stipriai vaikas nori augintinio galite surengti išbandymą. Nustatytą laiko tarpą vaikas turės imituoti rūpinimąsi savo nauju augintiniu. 

Jeigu vaikas norėtų auginti katę, tai jam kasdien ar kas dvi dienas reikės iškratyti ir praplauti „katės dėžutę“ (jei vaikas yra tinkamo amžiaus). Paimkite plastikinį indelį ir tegul vaikas jį plauna. Taip pat reikės pripildyti įsivaizduojamo augintinio maisto ir vandens dubenėlius.

Pabaigus bandymą aptarkite rezultatus. Galbūt, vaikas, įvertinęs, kiek daug dėmesio reikia skirti gyvūnui, pats atsisakys šios idėjos. Jeigu užduotis puikiai įvykdęs vaikas tebetrokšta gyvūno, o Jūs, įvertinę savo galimybes, neprieštaraujate, pradėkite ieškoti naujo šeimos nario.

Kokią naudą vaikams teikia augintinis?

Nors gyvūnas namuose – didžiulė atsakomybė, tačiau būtų sunku paneigti jo naudą vaiko raidai bei ugdymui:

• Nuolatinis rūpestis, ugdo vaiko atsakomybės jausmą.
• Suvokdamas, kad jam puikiai sekasi prižiūrėti ir auginti gyvūną bei jusdamas jo meilę vaikas labiau pasitikės savimi.
• Moksliniai tyrimai rodo, kad buvimas su gyvūnais mažina stresą, ugdo emocinį intelektą. Net ir supykęs, nuliūdęs vaikas jaus, kad turi draugą, kuriam galima pašnibždėti savo problemas ar kartu pasidžiaugti.
• Gyvūną nuo mažumės turintis vaikas supranta, kad jį reikia gerbti, švelniai glostyti, netampyti, suteikti ramybės, netrukdyti ėsti ir pan. Tai ugdo pagarbą kitam, gamtai, aplinkai.
• Žaidimas yra pagrindinė vaiko mokymosi priemonė, o fizinis aktyvumas vaikystėje teigiamai veikia fizinę ir psichinę sveikatą, formuoja sveikos gyvensenos įpročius. 
• Jeigu tampai katei už uodegos, ji apdrasko. Tokios gyvenimo tiesos jums skamba labai paprastai, tačiau vaikui priežasties ir pasekmės sąvokos bei jų sąsaja yra gan miglota. Esant konkretiems pavyzdžiams vaikai labai greitai supranta, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį.

Vaikus svarbu supažindinti su katinų elgsena ir poreikiais. Jie turi žinoti, kad katės nemėgsta triukšmingų žaidimų, barnių bei spiegimo. Vaikai turi išmanyti, kas malonu katei, o kas ne. Ir, svarbiausia, jie turi suprasti, kad gyvam padarui taip pat skauda kaip ir jiems, kad jis turi savo teises, o žmogus – pareigas prižiūrėti gyvūną. Tik kai vaikai supras, kad katinėlis yra viską jaučianti gyvybė, tik tada galite galvoti apie augintinio įsigijimą.

The post Kaip savo vaikus paruošti naujam augintiniam? appeared first on Kurilubobteilai.lt - Sigurbob.

Žaislai katėms

Kačių žaislai pralinksmina katę ir skatina ją daugiau judėti. Parduotuvėse galite išrinkti iš įvairių žaislų, dažniausiai jie kuriami, siekiant stimuliuoti tris kačių elgsenos tipus.

Katė ir pelė: bet koks kamuoliukas gali tapti grobiu. Katė mokosi sėlinti, ritinėja kamuoliuką, jį vejasi, šoka ant jo, sugriebia, vėl meta į orą, laiko letenose, kanda ir t.t. Šie instinktai ir grobio pačiupimas kelia katei pasitenkinimo jausmą.

Paukščio žaidimas: katė bando sugauti judantį objektą tiesiai virš galvos. Tai gali būti įvairios prie pagaliuko pritvirtintos plunksnos ar tiesiog prie siūlo pririštas žaisliukas.

Žvejyba: katė judina savo leteną, lyg bandytų pagauti žuvį. Kai kurios kačių veislės, kaip Kurilų Bobteilai mėgsta žaisti su vandeniu, tad joms patiks vandens paviršiuje plaukiojančių kamuoliukų žvejyba.

Žaislų rūšys

Žaislai su katžole

Žaislai į kuriuos galima įdėti katžolės yra itin mėgstami kačių. Katžolė skatina aktyvumą, ir paverčia žaislus dar labiau mėgstamais.

Barškantys žaislai

Puikiu barškančio žaislo pasirinkimu gali būti kamuoliukai ar pelytės, tačiau tokie smulkūs žaislai turi savybę išnykti – katės neretai juos užmeta ar nustumia į sunkiai pasiekiamas vietas (po sofa, spinta, ir t.t.)

Interaktyvūs žaislai katėms

Interaktyvūs žaislai gali būti puikus pasirinkimas Jūsų katei. Su jais katės gali žaisti valandų valandas, ir joms nepabos. Tokie žaislai lavina ne tik augintinių raumenukus, bet ir protinę veiklą.

Robotukai

Katėms tokie žaislai atrodo tarsi puikus grobis. Žaislai-robotukai pakeičia kryptį, jei susiduria su kliūtimi, taigi, toks žaislas užtikrins ilgas „medžioklės“ valandas.

Lazeriukas

Lazeriukai katėms tikrai labai patinka, žaidžiant su jais tikrai iškrausite visa katės energiją. Nepagaunama švieselė visada kelia susidomėjimą ir žadina medžioklės instinktą.

Prisukamos pelytės

Nors kai kurios katės tokių žaislų kiek prisibijo, tačiau dauguma kačių mielai leidžiasi į tokių pelių medžioklę. Palanku yra tai, kad tokie žaislai katėms neturi baterijų – tereikia prisukti pelę ir ją paleisti ant lygaus paviršiaus.

Žaidimai su katėmis

Žaidimai yra puikus užsiemimas lavinant savo katytę, stengiantis išlieti jos energiją ar norint sustiptinti tarpusavio ryšį. Šie keli žaidimų pavyzdžiai duos Jums idėjų kitiems užsiemimams su Jūsų kate.

Stalo teniso kamuoliukas. Stalo teniso kamuoliukai sukelia smagų garsą, susilietę su kietu paviršiumi ir yra lengvi, todėl nesužalos Jūsų augintinio. Jei Jūs namuose turite ilgą koridorių, mėtykite kamuoliuką išilgai jo, stebėdami kaip jūsų katė stengiasi jį pagauti. Jei jūs neturite koridoriaus, rinkitės kambarį, kur nėra daug kilimų ir yra erdvės laisvai judėti.

Kiaušinių dežutė. Įdėkite stalo teniso kamuoliuką į dėžutę nuo kiaušinių. Permeskite kamuoliuką iš vieno dėkliuko į kitą, stebėdami kaip jūsų katė bando jį iš ten išimti.

Namų ruoša ir žaidimas. Kai tvarkot namus, prisiriškite lentelę ar žaisliuką sau prie kulkšnies. Jūsų katė sekios iš paskos ir gaudys, kai jūs vaikščiosite po namus. Būkite atsargūs, kad netyčia neužkliūtumėte už savo katės ar katė Jums netyčia neįdregstų.

Meškerė. Vienas iš pačių mėgstamiausių katės žaislų tikėtina taps „meškerė“, kurią galima pasigaminti pačiam iš pagaliuko, valo ar siūlo ir masalo, kurio vietoje galima panaudoti ir nedidelius žaisliukus, ar net mėgstamus skanėstus.

Žaidimai yra svarbi kačių vystymosi dalis ir santykių stiprinimo užsiėmimas. Tik žaisdami su savo kate galėsite ją ilgai išlaikyti žvalią bei sveiką. Žaidimams tikrai nereikia prabangių žaislų, užteks net daiktų, kuriuos turite šalia. Žaidimai atneš džiaugsmo ne tik Jūsų katytei, bet ir Jums, nes tikrai nemažai prisijuoksite iš jos bandymų pagauti žaisliukus.

The post Žaidimai ir žaislai katėms appeared first on Kurilubobteilai.lt - Sigurbob.

Kaip dažnai reikia maudyti katę?

Maudyti  katę reikia tik tada, kai tai būtina t. y. kai ji purvina ar išsivoliojo kokiose nors medžiagose. Katės kailis natūraliai padengtas apsauginiu tepalu, kurį gamina poodinės riebalinės liaukos. Pernelyg dažnos maudynės pašalins šiuos riebalus, tad kailis atrodys nutriušęs, praras natūralų žvilgesį. Dažniausiai, katei užtenka 2-3 maudynių per metus.

Priežiūros priemonės

Renkantis šampūną turite atsižvelgti į katės kailio struktūrą. Skirtingiems kačių kailio tipams ir netgi spalvoms gali prireikti atitinkamų šampūnų. Tam tikroms kačių veislėm gali tekti naudoti ir kondicionierius. Taip pat, rinkitės tik tas priemones, ant kurių pakuotės nurodyta, jog jos skirtos katėms. Niekada nenaudokite savo šampūno, nes jis netiks augintinio odai, o taip pat ir kvapas gali labai erzinti katinėlį.

Kaip paruošti katę maudynėms?

1. Įsitikinkite, ar katei tikrai reikalingos maudynės. Gal užteks katę išvalyti paprastu skudurėliu ar tiesiog iššukuoti. Taip pat, galite naudoti sausą šampūną ar specialias putas.
2. Turėkite omeny, kad katė gali draskytis, todėl dėvėkite tinkamus drabužius. Pavyzdžiui, seną megztinį ar marškinėlius ilgomis rankovėmis. Stenkitės, kad būtų atidengta kuo mažiau odos. Taip pat, galite užsidėti pirštines, jog apsaugotumėte rankas.
3. Prieš maudynes galite pakirpti nagus, bus mažesnė tikimybė, kad Jus apdraskys.
4. Prieš maudant katę, jos akis galite sudrėkinti specialiais lašiukais, o jos ausis užkimšti vatos gabaliukais, jog nepribėgtų vandens, Tokiu būdu apsaugosite savo katę nuo rizikos susirgti infekcijomis.
5. Geriausia, jei maudysite katę dviese su žmogumi, kurį Jūsų katė pažįsta ir jo nebijo. Jis galės padėti, palaikyti katę ar ją nuraminti.

Kaip maudyti katę?

1. Maudant katę temperatūra namuose turi būti bent 22˚C. Katės kūno temperatūra aukštesnė negu žmogaus, todėl vanduo, kuris Jums atrodo šiltas, katei gali būti itin vėsus.
2. Vonią pripildykite vandeniu apie 10 – 13 cm, priklausomai nuo katės dydžio. Stenkitės vonią užpildyti prieš atnešant katę į vonią, nes bėgančio vandens garsas gali gąsdinti. Labai padės, jei vonioje patiesite guminį kilimėlį ar rankšluostį, kad katė neslidinėtų.
3. Toliau vienas žmogus turėtų laikyti visas katės kojas ir žandikaulį, kad ši negalėtų atverti snukučio (bet ne per stipriai).
4. Pradėkite maudyti katę žemyn nuo kaklo. Būkite itin atsargūs, kai trinsite katės galvą ir papilvę. Stenkitės, kad šampūnas nepatektų į akis, nosį, ausis. Niekada nekiškite katės galvos po vandeniu. Po muilinimo katę kruopščiai nuplaukite vandeniu ir pora kartų gerai nuskalaukite kailiuką.

 Kaip džiovinti katę po maudynių?

Po maudynių, pirmiausia, katę nusausinkite rankomis nubraukdami vandenį, o tada ją sausinkite rankšluosčiu. Kai rankšluostis pasidarys drėgnas, paimkite kitą, jog katė jaustų kuo mažiau diskomforto. Galite pabandyti rankšluostį pašildyti ant radiatoriaus ar su džiovintuvu.

Trumpaplaukėms katėms galima leisti nudžiūti pačioms ar tiesiog leisti gulėti šalia šilumos šaltinio pvz. radiatoriaus. Joms patiks gulėti ant sauso rankšluosčio šalia kokio nors šilumos šaltinio, pvz, radiatoriaus. Kai kurios katės pakenčia ar net mėgsta sausinimą džiovintuvu. Svarbiausia, kad 12 valandų po vonios katę laikytumėte sausoje, šiltoje patalpoje.

 Kaip nuraminti katę?

Kuo anksčiau pradėsite pratinti savo katę, tuo lengviau bus. Vėliau  jai tai taps įprasta procedūra. Pratindami katę prie maudynių, galite pradėti su kate vonioje žaisti jos žaislais, pasiūlyti skanukų. Jei katė supras, kad maudynės neša džiaugsmą, tai žinos, kad tai smagi procedūra.

Maudynių metu su kate kalbėkite ramiai, nešaukite ir nebauskite jos. Būkite kantrūs, niekada nepykite, net jei jūsų katė jus apdrasko. Jeigu Jums sekasi nekaip ir jau viską išbandėte tuomet apsilankykite pas profesionalų gyvūnų kirpėją. Jis turės patirties ir žinos metodų, padedančių nuraminti kates.

Nepamirškite, kad katės nereikia dažnai maudyti, tik kai ji tikrai labia purvina. Kiekviena katė unikali ir tik pažinę savo katę žinosite kokie maudynių metodai jai veikia. Visada svarbiausia – Jūsų kantrybė bei atidumas stiprinant ryšį su savo kate.

The post Kaip maudyti katę? appeared first on Kurilubobteilai.lt - Sigurbob.

Lietuvoje aptinkamos net 8 erkių rūšys, kurios yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai. Jos žarnose arba seilių liaukose gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į augintinio  organizmą. Taip jos gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze, babezioze ir kt. Erkės vidutiniškai gyvena nuo 3 iki 6 metų ir maitinasi tik krauju.

Erkės labiausiai mėgsta pavėsį bei drėgmę, tačiau tai nereiškia, kad jų nėra saulėtose vietose, jos tiesiog pasislepia augaluose ar aukštoje žolėje. Erkės neturi akių, todėl gyvūną fiksuoja jutimo organu, kuris reaguoja į išskiriamą anglies dioksido koncentraciją ore ir į gyvūno judėjimą. Įsisiurbti gali ne tik suaugusi erkė, bet ir nimfa – dar nesuaugusi erkė, kurios dydis yra apie 0,5 mm. Nimfos nepalieka savo pėdsakų, nes neturi čiulptukų ir neįsisiurbia į kūną. Subrendusios erkės įsikabina į kūną ir laikosi, o nimfos įkanda ir nukrinta, tačiau joms pakanka laiko įšvirkšti virusą.

Kaip nuo erkių apsaugoti savo augintinius?

Geriausia priemonė, apsauganti katę nuo erkių, yra profilaktika – kad erkė net nenutūptų ant gyvūno. Šiandien galima rasti tikrai daug priemonių nuo erkių: Įvairūs purškikliai, antkakliai, lašai, pakabukai ir kt. Visos šios priemonės gali padėti atbaidyti erkes, tačiau joms įsisiurbus, ligų tikimybė tikrai nesumažėja. Rinktis priemonę reiktų pagal tai, kur gyvūnas gyvena. Tarkime, jei katinas miega lovoje pas šeimininkus, tai dėti cheminės medžiagomis impregnuotą antkaklį nebūtų labai gerai. Antkaklis negali būti uždedamas išeinant į lauką ir nuimamas grįžus namo – jis turi būti uždėtas tiek, kiek priklauso jį nešioti. Ant kiekvienos priemonės yra nurodytas laikas, kiek ji yra veiksminga.

Pagrindinės antiparazitinių priemonių nuo erkių rūšys:

• Purškalai yra laikini, tačiau labai efektyvios priemonės, tinkančios konkrečiu atveju arba kaip papildoma apsauga katei, kuri dažnai eina pasivaikščioti po teritoriją, kurioje gali būti gausu erkių.
• Antkaklis veikia lokaliai, jis tik atbaido nuo erkių, tačiau neapsaugo, jei erkė vis tik įsisiurbė.
• Lašiukai, lašinami ant odos, erkes veikia atbaidančiai bei insekticidiškai – naikina erkes, blokuoja jų nervinių impulsų perdavimą. Šios medžiagos veikia ilgiau – keturias, penkias savaites. Tokie preparatai žudo erkes net joms įsisiurbus.

Deja, tačiau kiekvienas preparatas nuo erkių turi galimų pašalinių poveikių Jūsų katei, bet, veterinaro manymu, erkė gali padaryti daugiau žalos, nei toksinis poveikis nuo preparato. Dėl to, renkantis kokią nors profilaktinė priemonę nuo erkės, derėtų pasitarti su katę  gydžiusiu veterinaru, kuris atsižvelgęs į gyvūno amžių bei sveikatą, parinks tinkamiausią variantą.

Kaip ištraukti erkę?

Kailyje tūnančias erkes ant trumpaplaukių kačių galima ištraukti šukomis, kurios skirtos pagauti blusas. Tačiau, anot veterinarų, ir tada išlieka rizika, kad erkė gali prasiskverbti iki odos, o ilgaplaukiam gyvūnui tai gali net nepadėti. Rekomenduojama kasdien tikrinti katės kailį ir radus erkių, kuo greičiau jas pašalinti, nes šios būdamos įsisiurbusios per 24 – 48 val., perduoda infekciją. Radus įsisiurbusią erkę, reikia ją suimti pincetu, geriausia tai daryti specialiai tam pritaikytu, ties galvute ir sukant prieš laikrodžio rodyklę iš lėto traukti. Įsisiurbus erkei negalima jos tepti riebalais, nes dusdama erkė tik greičiau suleis į organizmą ligų sukėlėjus. Erkę reikia ištraukti mechaniškai, taip atpalaiduojamas erkės žandų sukabinimas.

Nesvarbu kokią apsaugos priemonę nuo erkių parinksite savo augintiniui, tačiau jau dabar išleisdami savo katę pavaikštinėti po kiemą būkite budrūs – erkės ypač aktyvios ir alkanos po žiemos. Rūpinkitės savimi, savo artimaisiais ir augintiniais.

The post Katinų apsauga nuo erkių, ką apie tai reikėtų žinoti? appeared first on Kurilubobteilai.lt - Sigurbob.

Pasivaikščiojimai su pavadėliu paįvairina katės gyvenimą. Veterinarai teigia, jog būtent nuobodulys gali iššaukti katės elgesio pakitimus, kaip pavyzdžiui, baldų draskymą. Katės iš prigimties yra smalsios, tad joms patinka susipažinti su kuo nors nauju, todėl katei pasivaikščiojimas lauke yra puiki galimybė padidinti savo pasaulėlio ribas. Reguliarios išvykos į lauką gali sumažinti ir nutukimą bei pratinimas prie pavadėlio labai pagelbės kelionei pas veterinarą ar kitur.

Petnešos ir pavadėliai

Prieš pradedant mokyti katiną eiti pasivaikščioti lauke reikėtų įsigyti specialias petnešas bei pavadėlį katėms. Antkaklis tokiems pasivaikščiojimams netinkamas, nes kačių kaklo raumenys yra pakankamai silpni, todėl antkaklis gali tapti netgi sunkios traumos priežastimi. Petnešos plačiau paskirsto krūvį katės pečiams, krūtinei ir pilvui, todėl mažesnė susižalojimo tikimybė. Petnešos sudarytos iš dviejų sujungimų vietoj antkaklio, kurie prisegami ant katino kaklo ir pilvo. Žiedelis pavadėliui būna patogiai tarp katės pečių. Yra ir petnešų, kurios sudarytos ir iš vieno dirželio, jos taip pat labai patogios pasivaikščiojimams lauke. Nustatyti tinkamą petnešų dydį yra nesunku – tarp petnešų ir kūnelio turėtų lengvai tilpti du pirštai.

Petnešos katėms dažnai gaminamos iš lengvesnių medžiagų kaip nailonas ar medvilnė. Odinės petnešos ir pavadėlis, gali būti katinui nepatogu ir sunku. Pavadėlis turėtų būti apie 2-2,5 metrų. Galima naudoti pavadėlius-ruletes, kurie dažniausiai skirti mažų veislių šunims.

Pasivaikščiojimų pratinimo etapai

1. Pradėkite mokytis patalpose, kuriose Jūsų katė gerai jaučiasi. Palikite pavadėlį bei petnešas šalia katės ėdimo vietos ar guolyje kelėtai dienų. Taip katė jo pasirodymą susies su maloniu jausmu. Leiskite katei ramiai apuostyti petnešas laikydami jas rankose. Katei parodžius susidomėjimą duokite skanėstų.
2. Tuomet duodami skanukų iš lėto uždėkite petnešas ant katino kaklo ir, jam ėdant, jas vėl nuimkite. Viską darykite lėtai ir stebėkite kaip Jūsų augintinis jaučiasi.
3. Jei katė iš viso nemėgsta būti laikoma ar kitaip varžoma, tuomet teks ją prie to pripratinti. Duodant mėgstamą skanėstą ar ėdalo girdami kelias sekundes ją švelniai, tačiau tvirtai palaikykite. Kartokite tai keletą dienų, ir kiekvieną kartą laikant katinėlį skanėstą duokite vis vėliau ir vėliau. Lieskite katino kojas ir pėdas duodami skanėstų. Galiausiai bandykite uždėti petnešas, vėl už tai skatinkite jį žodžiai bei skanėstais.
4. Pirmus bandymus petnešas uždėkite trumpam, galite jų net nesekti. Po kelių dienų ir bandymų jau galite užsegti, tik dar nedėkite pavadėlio. Su petnešomis katė turi pavaikščioti bent porą minučių, ir nuimkite jas jei pastebite, kad augintinės susidomėjimas skanukais mažėja. Kai katė lieka rami, palaipsniui ilginkit buvimo su petnešomis laiką. Jei tik katė atrodo nepatenkinta, nuimkite petnešas ir pabandykite vėliau, pasistenkite petnešas nusegti anksčiau negu katinas pradės jaustis blogai.
5. Pagaliau laikas prisegti pavadėlį, keletą dienų katei leiskite vaikščioti patalpoje su keliais daiktais, už kurių laisvai besivelkantis pavadėlis gali kliūti, bet neužstrigs taip, kad katė išsigąstų. Kai katinas atrodo atsipalaidavęs, švelniai laikydami ir stengdamiesi netempti pavadėlio pavaikščiokite su ja po namus. Tegul katinas eina ten kur nori, tada ją girkite bei duokite skanėstų.
6. Po kelių dienų tokio mokymosi veiksmą galima perkelti į lauką. Jei norite katiną išmokyti judėti Jūsų pageidaujama kryptimi tuomet skatindami Jus sekti, kalbinkite jį meiliu balsu. Duokite skanuką ir, kol katinas lėtai jo ragauja, eikit tolyn su pavadėliu rankoje. Jei katinas bando judėti kita kryptimi nei Jūs norite, švelniai ir netrūkčiodami tempkite pavadėlį ir laukite. Katei žengus Jūsų link, pavadėlį atpalaiduokite ir paskatinkite.
7. Jokiu būdu neverskite katino eiti į lauką jeigu ji nenori. Kai katinas galų gale nusprendžia eiti į lauką, paskatinkite ją. Pasivaikščiojimas tegul būna trumpas – apie kokias 5 minutes. Vėliau pasivaikščiojimus periodiškai ilginkite. Pirmieji pasivaikščiojimai tegul būna ramiose vietose, kur galėtumėte ramiai pasėdėti kartu su katinu.
8. Kai Jūsų katinas pripras prie pasivaikščiojimų tikėtina juos labai pamėgs. Siekiant išvengti nuolatinio prašymo į lauką, geriau nustatyti reguliarią pasivaikščiojimų rutiną. Taip pat, petnešas katinui dėkite toliau nuo durų – kad šis nesugalvotų išbėgti. Niekada nedėkite petnešų ir pavadėlio jei katė miaukia bei draskosi – ignoruokit tokį elgesį iki kol nurims.
9. Jokiu būdu negalima palikti katino pririšto lauke, nes jis gali apsivynioti pavadžiu ir susižeisti, arba jį gali užpulti koks nors šuo ar kitas gyvūnas.

Nepamirškite, kad katino ir Jūsų norai gali skirtis. Vienos mėgsta žaisti ir lakstyti, o kitos ištisą dieną ramiai kaitinasi saulėje. Pratinkite katinėlius labai kantriai ir pasirinkite jų tempą. Taip pat, vienos kačių veislės labiau pasiruošusios žygiams, o kitos nelabai, jei norite katino su kuriuo galėsite išeiti į lauką tai Kurilų bobteilų veislės katinėliai bus Jūsų mėgstamiausi. Jie iš prigimties mėgsta leisti laiką lauke ir netgi maudytis ežeruose.

The post Kaip pripratinti katiną prie pavadėlio? appeared first on Kurilubobteilai.lt - Sigurbob.

Kurilų bobteilų katės pasižymi ypatingu meilumu ir draugiškumu, joms nesunku prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, o vaikščiojimas lauke su pavadėliu gali tapti viena iš mėgstamiausių šių kačių veiklų. Apie Kurilų bobteilų kates yra sakoma, kad tai kūnas katės, šuoliai kiškio, šuns siela ir angelo širdis!

Kurilų bobteilų istorija

Kurilų bobteilų palikuoniai buvo atrasti prieš  daugiau nei 200 metų. Viena iš teorijų kaip atsirado ši veislė yra ta, kad kadaise tokių kačių protėviai į Kurilų salas atkeliavo su jūreiviais, ir ten liko. Saloje susidarė palankios sąlygos genetinei mutacijai, ir netrukus tokios katės jau lakstė trumpomis uodegomis.

Kurilų bobteilai pirmą kartą oficialiai parodoje pasirodė tik prieš 20 metų. 1995 metais ši veislė buvo pripažinta Pasaulinės kačių federacijos (WCF). O 2002 metais ir Tarptautinės kačių federacijos (FIF‘e)

Nors šiandien Kurilų bobteilai yra žinomi visame pasaulyje, bet daugiausia šių kačių yra veisiama Rusijoje.

Išvaizda

Gyvendami laisvėje Kurilų bobteilai buriasi į 5–6 kačių grupes. Pačios medžioja ir žvejoja tikrai nemažas žuvis. Šioms katėms būdingas ypatingas poplaukis, kurį sunku sušlapinti, ir jos šeriasi negausiai. Tai paaiškina kodėl šios katės taip mėgsta žaisti vandenyje.

išvaizdos katė gali atrodyti lengvutė, bet ją pakėlus persigalvosit. Kurilų bobteilų svoris paprastai svyruoja nuo 5,7 iki 7,5 kg. Galva yra gana didelės apimties, o ausys vidutinio dydžio, akys didelės, migdolo formos. Nosis šiek tiek įgaubta, antakiai bei ūsai ilgi. Kačių kūno sudėjimas yra tvirtas, nes tai tikra medžioklinė katė.

Kurilų bobteilų šeimininkus džiugina jų kailis, jis beveik nesišeria ir nėra linkęs kaupti purvą. Taip pat, Kurilų bobteilas neturi jokio katėms būdingo specifinio ir nemalonaus kvapo. Šių kačių kailis gali būti įvairus ir tai priklauso nuo to, iš kokios salos yra kilę šių Kurilų bobteilų protėviai. Jos gali turėti ilgą arba trumpą kailį: ilgakailėms katėms yra būdinga „apykaklė“ bei „kelnės“, trumpakailių visą kūną dengiantis kailis yra trumpas. Kačių kailis yra švelnus bei malonus liesti.

Jei iš priekio Kurilų bobteilas atrodo lyg įprasta katė, iš nugaros gali labiau priminti triušį. Uodegos trumpos, bet jų forma ir ilgis gali skirtis. Kurilų bobteilų turi trumpas „pom-pom“ stiliaus uodegytes, kurios natūraliai susiformuoja spirališkos, suvyniotos arba išsitiesusios, jų matomas ilgis (be plaukų) gali būti nuo 3 cm iki 8 cm. Ilgesnė nei 8 cm arba trumpesnė nei 3 cm uodega laikoma defektu (diskvalifikacija, kai uodega ilgesnė nei 12 cm).

Nėra net dviejų Kurilų bobteilų veislės kačių su vienodomis uodegomis, tai yra tarsi šių kačių pirštų antspaudai. Nors galima manyti, kad uodega yra nulaužta, tačiau tai tik dar viena natūrali šios veislės savybė. Jei kitų veislių katės turi uodegos lūžį tai yra laikoma defektu ir tokių negalima veisti. Kurilų trumpauodegių unikalumas toks, jog  jų uodega turi turėti bent 2 lūžius, jei yra tik 1 lūžis, laikoma, kad tai yra trūkumas, jei lūžių išvis nėra, gyvūnas yra diskvalifikuojamas. Nepaisant to, jog uodegoje yra lūžių, ji turi būti lanksti ir laisvai judėti, kas puikiai atsiskleidžia, kai katė džiaugdamasi vizgina

2001 m. Birželio 16-17 d. Maskvoje, Tarptautinėje parodoje ekspertų – felinologų buvo patvirtinti šiuo metu galiojantys uodegų standartas.

• Spiralė

• Užlinkimas

• Šluotelė

• Pavėluotas bobteilas

Kitas šios veislės skiriamasis bruožas – užpakalinės kojos, kurios yra kiek ilgesnės už priekines. Kadangi uodega yra tarsi kačių „vairas“ tai trumpas Kurilų uodegas kompensuoja ilgos užpakalinės kojos. Šuolio metu jos padeda susikoordinuoti ir išlaikyti pusiausvyrą. Kurilams tai yra svarbi savybė, nes tai yra itin šoklios katės, mėgstančios visur karstytis ir stebėti aplinką.

WFC standartas

• Kūnas. Kūnas kompaktiškas ir raumeningas, su šiek tiek išlenkta nugara ir paaukštinta galine dalimi. Kojos tvirtos, užpakalinės kojos ilgesnės už priekines kojas, letenos apvalios. Uodega yra sulinkusi ir (arba) išlenkta. Ilgis yra nuo 3 iki 8 cm. Kailis ant uodegos yra ilgesnis nei kitur.
• Galva: Galva yra didelė, trapecijos formos, švelniai užapvalintais kontūrais. Profilis yra šiek tiek išlenktas. Skruostikauliai yra platūs, snukis yra vidutinio ilgio ir gana platus, su švelniais kontūrai. Smakras yra gerai išvystytas.
• Ausys: vidutinio dydžio, plačios ir atviros prie kūno, santykinai aukštos ir šiek tiek pakreiptos į priekį. Atstumas tarp ausų yra maždaug vienos ausies plotis. Ausies galiukai yra suapvalinti.
• Akys: suapvalintos, plačios ir pakreiptos nedideliu kampu. Akių spalva turi būti lygi ir atitikti kailio spalvą.
• Kailis yra vidutinio ilgio, su gerai išvystytu viršutiniu kailiu ir pokailiu. Pageidautina klostės ir priekinė „apykaklė“, „kelnės“, ausų viršūnėlės (lūšių kuokšteliai).
• Spalva: Šokolado ir cinamono spalvos, jų maišymas (lilac ir gelsva) nėra priimtini deriniuose (bicolour, trispalvė, tabby). Visos kitos spalvos ir deriniai yra priimtini. Leidžiama naudoti bet kokį baltos spalvos kiekį.

Trūkumai.

1. Uodega, kurios ilgis nuo 8 iki 12 cm arba trumpesnė nei 3 cm;
2. „Pavėluotas Bobtailas“ efektas;
3. Tik vienas slankstelis uodegoje;
4. Per daug išlenktas atgal.

Diskvalifikacija:

1. trūkstamas uodegos slankstelis;
2. trumpa, nesulenkta / išlenkta uodega;
3. uodegos ilgis didesnis nei 12 cm.

Paaiškinimai:

• Kryžminimas su bet kuria kita veisle neleidžiamas;
• Naujokai turi pateikti dokumentus patvirtinančius importą iš Kurilų salų.

Taškų skalė:

• Kūnas – 30 taškų
• Uodega – 30 taškų
• Galva – 20 taškų
• Kailio tekstūra – 10 balų
• Kailio spalva ir raštas – 5 balai
• Sąlyga – 5 balai

Temperamentas

Tai intelektualios katės, kurios puikiai tinka medžiotojams, mėgsta laipioti ir judėti. Kurilų bobteilo katės yra nepriklausomos, tačiau mylinčios, draugiškos ir drąsios.  Jų namų teritorijose mėgsta maudytis ir gaudyti žuvis, dažniausiai beveik tokio pat dydžio, kaip pačios katės. Jos netgi mėgsta žaidimus su vandeniu, pavyzdžiui, savo dubenyse ar iš lašančių čiaupų.

Kurilų bobteilų katės yra itin aktyvios ir energingos katės, bet nepraleis progos ir pagulėti lovoje su šeimininkais ir patinginiauti. Ši veislė yra be galo pasitikinti, prisitaikanti todėl ji yra ideali šeimos katė. Šios veislės katės noriai bendrauja ir su žmonėmis, jos myli vaikus, sutaria su šunimis ir puikiai sugyvena su kitomis katėmis. Tačiau Kurilų bobteilai turi labai stiprų medžioklės instinktą, todėl vienuose namuose geriausia neauginti paukščių, graužikų ar žuvelių, laikomų atviruose akvariumuose.

Kurilų bobteilai  yra itin intelektuali ir treniruojama veislė. Tokia protinga, kad jai reikia tik pasakyti, koks elgesys yra leistinas, o koks elgesys yra neleistinas, ji greitai perpranta namų taisykles. Be to, jos labai greitai prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, todėl nesunkiai ištveria keliones. Šios katės kuo puikiausiai jaučiasi vaikščiodamos su pavadėliu – tam yra tinkami visi metų laikai. Šios katės puikiai jaučiasi ir tuose namuose, kuriuose visada siaučia šurmulys, ir tuose namuose, kuriuose vyrauja ramybė. Nesvarbu, koks gyvenimo būdas jums yra priimtiniausias, galite būti užtikrinti, kad Kurilų bobteilas prie to prisitaikys.

Kurilų bobteilo sveikata ir priežiūra

Kurilų bobteilai yra ilgaamžė, sveika kačių veislė ir iki šiol nėra nustatytų jokių genetiškai paveldimų ligų. Tai yra todėl, kad veislė susiformavo pati, natūraliai, be jokio žmogaus įsikišimo ar genų manipuliacijos. Vienas iš dažniausių sveikatos sutrikimų yra nutukimas, nes Kurilų bobteilai apetitu tikrai, kad nesiskundžia. Todėl labai svarbu, kad augintinei duodamas pašaras būtų visavertis ir normuojamas. Kurilų bobteilų kailis yra tikrai lengvai prižiūrimas – jis nekaupia purvo ir savaime išsivalo, tad maudyti katę dažnai tikrai nėra būtina. O jeigu ir prireiktų išmaudyti katę tai jos tikrai nesipriešins. Paprastai pakanka kailį pašukuoti du ar tris kartus per savaitę – tai užkirs kelią susivėlimų susidarymui, ir kailis atrodys tvarkingai. Vidutinė šių kačių gyvenimo trukmė siekia 17 metų, o tai pralenkia daugumą kitų kačių veislių.

The post Susipažinkite su Kurilų bobteilų veisle appeared first on Kurilubobteilai.lt - Sigurbob.

Šiek tiek toksiški augalai

Pakramčius ar prarijus šių augalų žiedų katė gali vemti, viduriuoti, tapti apatiška, netekti apetito.

• Gvazdikai;
• Chrizantemos;
• Tulpės;
• Kalijos;
• Eukaliptas;
• Vilkdagiai (irisai);
• Strelicijos;
• Gladiolės (kardeliai);
• Ramunės;
• Muilinės gubojos;
• Gebenė;
• Puansetija (Kalėdų žvaigždė);
• Rododendrai;
• Kaktusai;
• Amalas;
• Begonijos.

Vidutiniškai toksiški augalai

Narcizai

Pakramčius ar prarijus narcizų žiedų katė gali vemti, viduriuoti, drebėti ar pradėti trūkčioti raumenys.

Labai toksiški augalai

Lelijos

Itin nuodingas augalas katėms – Lelijos. Šios gėlės yra vieni iš seniausiai auginamų dekoratyvinių augalų, jos ne tik gražios, tačiau taip pat ir nuodingo mūsų augintiniams. Lelijos ir visos jų rūšys yra populiarus ir mėgstamas pasirinkimas kuriant puokštes įvairiausioms progoms.  Yra žinoma, kad lelijose esantis nuodas yra tirpus vandenyje bei mirtinas mūsų katėms. Netgi nedidelis kiekis lelijinių šeimos augalų gali sukelti fatališką katės inkstų užsiblokavimą.

Pati nuodingiausia šio augalo dalis yra pats žiedas, tačiau lygiai taip pat nuodingos yra ir kitos augalo dalys. Jeigu pastebėsite oranžinių ar geltonų lelijos žiedadulkių ant savo augintinio kailio kuo skubiau jį nuprauskite kol katinas nepradėjo pats praustis ir žiedadulkės nepateko į jo organizmą.

Hortenzijos

Šių gėlių žieduose yra cianido, todėl sukramtytas didelis jų kiekis gali sukelti nemažų problemų. Pakramčius ar prarijus žiedų Jūsų katė gali vemti, viduriuoti, tapti apatiška, svirduliuoti ar netgi apalpti.

Simptomai ir diagnozė

Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia po 6-12 valandų po augalo nuodų patekimo į organizmą. Dažniausiai pasireiškia šie požymiai: vėmimas, apatija, energijos stygius, apetito praradimas, drebulys, traukuliai, Padidėjęs troškulys, Iš pradžių padažnėjęs šlapinimasis, vėliau jis tampa vis retesnis, kol galiausiai gyvūnas visiškai nustoja šlapintis.

Apsinuodijimo žymės šlapime matomos po ne daugiau kaip 12 valandų, tam, kad jas pamatytumėte privalėsite kuo greičiau kreiptis į veterinarą. Kuo skubiau nugabensite savo gyvūną pas veterinarą tuo didesnė viltis bus padėti jūsų augintiniui. Tad tik pastebėję pirmuosius simptomus nieko nelaukdami kreipkitės į savo veterinarą.

Net jei ir iš namų panaikinote visas nuodingas gėles ir augalus būtina nuo mažų dienų auklėti kačiukus, kad vazonuose augančios gėlės ir vazonų žemė yra ne jam. Taip pat skaitykite: „Katėms nuodingi maisto produktai“

The post Nuodingi augalai katėms appeared first on Kurilubobteilai.lt - Sigurbob.

JAV veterinarai kasmet atlieka tūkstančius ankstyvųjų sterilizacijų. Taip yra dėl to, kad pagal Amerikos įstatymus, pernešti kates iš prieglaudos į šeimas yra įmanoma tik sterilizavus ar sterilizavus. Laukti, kol gyvūnas pasieks brendimą, yra per ilgai, o prisirišimo tikimybė sumažėja. Todėl JAV buvo atlikti išsamūs tyrimai dėl kastracijos nuo 7 iki 16 savaičių įtakos kačių ir kačių gyvybei ir sveikatai.

Privalumai renkantis ankstyvąją sterilizaciją

• Operacijos metu kraujavimas būna labai nežymus;
• Visi kačiuko organai yra gerai matomi;
• Audiniai yra atsparesni, jog būtų galima lengvai sudėti chirurginius instrumentus;
• Visi šio amžiaus organai yra maži, todėl reikia mažiau siūlių ir mažiau laiko reikia operacijai;
• Reikia žymiai mažesnės vaistų dozės ir anestezijos;
• Maži kačiukai po anestezijos ir operacijos atsigauna daug greičiau ir lengviau;
• Komplikacijų skaičius yra artimas nuliui;
• Gijimo laikas po tokių operacijų ankstyvame amžiuje yra daug trumpesnis nei tada, kai operuojamas suaugęs gyvūnas.
• Kiaušidžių ir gimdos pašalinimas net tik užkerta kelią nepageidaujamų kačiukų gimimui, bet taip pat apsaugo patelę nuo ateityje galimų kiaušidžių ir gimdos susirgimų.

Kastracija laikoma ankstyvame amžiuje nuo 8 iki 16 savaičių. Paprastai planuojama kastracija atliekama per 6–8 mėnesius. Ankstyvosios kastracijos priežastis yra visiškai atmesti pasirinktų ar parduodamų gyvūnų dauginimosi galimybę. 

 Mitai: ankstyva sterilizacija

Manoma, kad ankstyva kastracija kenkia gyvūno sveikatai ateityje. Teigiama, kad tai gali sukelti apsvaigimą, nutukimą, elgesio pokyčius, distalinės šlapimo sistemos ligas. Per paskutinius 15 metų mokslininkai įrodė, jog tokios baimės nėra pagrįstos. Pavyzdžiui, yra mokslinių įrodymų, kad kačių distalinio šlapimo takų ligos priklauso ne nuo sterilizacijos, o nuo tokių veiksnių, kaip šėrimas, vandens suvartojimas ir stresas. 

Katino augimas ir dydis

Atlikta daug tyrimų dėl sterilizacijos įtakos suaugusio gyvūno augimui ir dydžiui. Ankstyvosios (po 7 savaičių) ir tradiciškai (po 7 mėnesių sterilizuotų kačių dydžiai nesiskiria.

Visose sterilizuotose katėse ir katinuose pastebimas uždelstas epifizinės kremzlės osifikacija, neatsižvelgiant į sterilizacijos laiką. Todėl ankstyva kastracija neprisideda prie augimo sulėtėjimo ir neturi įtakos suaugusio katino dydžiui. Tačiau kastracija, atliekama prieš 14 mėnesių, atitolina kremzlės augimą, todėl gali padidėti epifizės (daigų) zonos lūžiai, neatsižvelgiant į kastracijos laiką – po 7 savaičių ar 7 mėnesių. Norint įvertinti kitus šio reto tipo lūžių rizikos veiksnius ir galimą ryšį su ankstyvąja sterilizacija, reikalingi papildomi tyrimai.

Nutukimas

Nutukimas yra daugialypė problema, susijusi su tokiais veiksniais kaip maitinimas, fizinis aktyvumas, veislė, amžius ir seksualinė būklė. Tyrimai parodė, kad kačių ir katinų kalorijų poreikis yra 28-33% mažesnis nei sterilizuotų kačių, neatsižvelgiant į sterilizacijos laiką. Jei kalorijų kiekis po operacijos nėra koreguojamas, kyla gyvūno nutukimo rizika.

Keli naujai atlikti tyrimai vertino būtent 7 savaičių kačiuko ankstyvos sterilizacijos pasekmes lyginant su labiau įprasta 7 mėnesių amžiaus kačių sterilizacija. Šių studijų metu nebuvo rasta jokių pastebimų skirtumų, susijusių su amžiumi ar su operacija susijusia rizika. Elgsenos bei fizinis vystymasis progresuoja panašiai abejose kačių grupėse. Neaptikti jokie šlaplės diametro pokyčiai, vadinasi nėra tikėtina, kad ankstyvoji sterilizacija padidintų šlaplės užblokavimo riziką. Studijos taip pat parodė, kad kačiukai, sterilizuoti ankstyvajame amžiuje, dažnai prieraišesni prie žmogaus bei ramesni, švelnesni, mažiau tikėtina, kad klajos ir išlaikys ilgiau nebrandžią elgseną – visa tai yra daugelio naminių gyvūnų savininkų trokštami kačių ir kačiukų bruožai.

Taip pat skaitykite: „Nuodingi augalai katėms”

The post Ankstyvoji sterilizacija appeared first on Kurilubobteilai.lt - Sigurbob.